- aplieti
- 1 aplíeti, -ja (àpleja), -jo tr.
1. SD199, R, K, I apipilti iš viršaus: Ji jam vainiką uždėjo ir meilės mostimi apliejo RD203. Tokia šiluma išvertė, visas kūnas lyg vandeny aplíetas Skr. Smarkiau sužaibavus, kiekvienas skubėdavo pasitraukti nuo lango, kad veido „variu neaplietų“ rš. | prk.: Skaisti šviesa aplieja vakarais aikštę sp. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu V.Kudir. | refl. tr., intr.: Apsiliejau koją [semdamas vandenį] Pc. Tai jis jam kaip rėžė, tai, girdi, net smala akmuo apsiliejo! BsPIV80. | prk.: Šią dainelę dainuojant, šilima apsiliedavo širdis J.Marc.
2. SD200 liejant suteršti, aplaistyti kuo: Tie girtuokliai visą stalą aplė́jo Ds. | refl. tr., intr.: Vaikas valgydamas apsilíeja kaip liūlas J. Neapsilíek prausdamasis marškinių Ds. Apsiliejus pilvą kai kunigo piemenė Sln. Apsiliejo kaip svočios mergaitė Dl.
3. Skd palaistyti, sudrėkinti žemę, kad augtų (apie augalus): Ar jau aplíejot daržą? Skr. Su moliniu vandenimi aplíejau diegus J. Aplíejau morkus, kvietkas Skr. | prk.: Šaknis tavąsias mes apliesim savuoju prakaitu, krauju K.Kors. | refl. tr.: Duok man viedrą – noriu gėles apsilíeti Skr.
4. apšlakstyti, sudrėkinti: Ašaromis apliejo mano galvą rš.
5. apsemti, užtvindyti: Upė miestą aplieja N. Jūrė, jas (salas) apliejanti, praminta yra jūre Karaibų I. | refl.: Tuo apie tą miestą apsiliejo vanduo Brt. Apsilíejo visas kraštas Užv.
◊ ãšaromis (verksmù) apsilíeti apsiverkti: Duktė ašaroms apsiliejo S.Stan. Visi ten didžiu verksmu apsiliejo brš.kraujaĩs (kraujù) apsilíeti Nm susikruvinti: Gavęs smūgį per galvą, apsiliejo krauju ir klupo ant žemės V.Myk-Put.prãkaitu apsilíeti labai suprakaituoti: Raulas, nors apsiliejo prakaitu ir gerklė išdžiūvo, dalgio nepaleido V.Kudir.tulžim̃ apsilíeti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies rš.\ lieti; antlieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; pielieti; pralieti; prilieti; sulieti; užlieti
Dictionary of the Lithuanian Language.